Dėmėtieji elniai Lietuvoje nepageidautini

Aplinkos ministerijoje sausio 18 d. vyko gamtos apsaugos specialistų, mokslininkų bei gyvūnų augintojų pasitarimas dėl dėmėtųjų elnių ir kanadinių audinių įtraukimo į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą. Buvo formuluojamos Lietuvos nuostatos šiais klausimais, kadangi Europos Sąjungos šalys balandį turės priimti spendimą dėl šių žvėrių auginimo ūkiuose ateities. Jeigu dėmėtieji elniai ir kanadinės audinės bus į sąrašą įtrauktos, šias rūšis bus draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką.
Pasak posėdyje dalyvavusio Gedimino Vaitiekūno, Elnių augintojų asociacijos prezidento, Lietuvoje auginama apie 1500 dėmėtųjų elnių 45 aptvaruose. Didžioji dalis augintojų dėmėtuosius elnius laiko mėsai savo reikmėms, tik keli ūkiai šių elnių mėsą naudoja komerciniais tikslais.
Dr. Lino Balčiausko, Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovo teigimu, šiuo metu nėra duomenų, kad natūralioje gamtoje būtų stebėti ar sumedžioti dėmėtieji elniai, nors ankstesniais metais buvo bandymų juos veisti ir leisti į laisvę Kauno ir Jonavos rajonuose. Yra pasitaikę atvejų, kai į gamtą dėmėtieji elniai ištrūkdavo išlaužę aptvarus. Dėmėtųjų elnių paplitimo gamtoje grėsmėmis įvardinama tai, kad jie išstumia vietines rūšis, daro žalą žemės ūkiui, ypač destruktyviai paveikia buveines, kryžminasi su tauriaisiais elniais ir sulaukia gyvybingų palikuonių, perneša svetimžemį parazitą – nematodą Ashworthius sidemi, kuris pavojingas šernams bei stumbrams. Dėl hibridizacijos su tauriuoju elniu, tauriųjų elnių selekcijos pasiekimai gali būti prarasti per labai trumpą laiką.
Pasak prof. dr. Algimanto Paulausko, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekano, Lietuvoje atliekami genetiniai tyrimai parodė, kad tarp aptvaruose auginamų ir sumedžiojamų tauriųjų elnių pasitaiko dėmėtųjų elnių hibridų, tačiau šių gyvūnų išvaizda (fenotipas) yra tauriojo elnio, todėl be genetinių tyrimų atskirti hibridus nuo grynakraujų tauriųjų elnių beveik neįmanoma. Dėmėtojų elnių ir tauriųjų elnių hibridai yra vaisingi, todėl labai svarbu atrinkti hibridus, kad nenukentėtų tauriojo elnio populiacijos kokybė.
Dėmėtojų elnių populiacija laisvėje yra didžiausia Čekijoje, nedidelių populiacijų yra ir kai kuriose kitose šalyse, arčiausiai mūsų krašto tokia populiacija yra susiformavusi Estijoje.
Nors kanadinių audinių poveikis vietinėms rūšims labai agresyvus, tačiau sąsajų tarp nelaisvėje auginamų ir laisvėje paplitusių žvėrelių nėra nustatyta. Šių žvėrelių auginimas yra reikšminga ūkio šaka. Lietuvoje 156 kanadines audines auginančiuose ūkiuose dirba daugiau kaip 4000 žmonių, per metus už kanadinių audinių kailius gaunama 150 mln. eurų eksporto pajamų, šio sektoriaus ūkio subjektai yra vieni didžiausių mokesčių mokėtojų tarp laukinių ir naminių gyvūnų augintojų.
Formuluojant Lietuvos poziciją šių invazinių rūšių atžvilgiu, pasitarime sutarta, kad reikėtų pritarti siūlymui dėmėtąjį elnią įrašyti į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o siūlymui į šį sąrašą įtraukti kanadinę audinę – nepritarti.