lt LT
 
Naujienų prenumerata:
Prenumeruoti

Naujienos

Seime – dėmesys elnininkystei

Elnių augintojų asociacijos iniciatyva Seimo Kaimo reikalų komitete lapkričio 30 d. svarstyti paramos teikimo aptvaruose laikomų elninių gyvūnų augintojams bei kiti elnininkystės ūkio šakos vystymuisi svarbūs klausimai.
Elnininkystės situaciją šalyje bei įstatyminį šios srities reglamentavimą pristatė parlamentaras Petras Čimbaras. Kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavo paskirtasis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, viceministras Saulius Gintas Cironka, šios ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis bei jo pavaduotojas Saulius Jasius, taip pat Elnių augintojų asociacijos atstovai.

Elnių ekologiniai ūkiai – reikalingi

Seimo nariai drauge su ministerijos pareigūnais bei ekspertais sutarė, kad prieš dvejus metus priimtas sprendimas panaikinti ekologinio elnių auginimo juridinį statusą buvo nepagrįstas. Apribotos galimybės elnių augintojams gauti paramą šiai ūkio šakai vykdyti sustabdė jos augimą. Susiklostė situacija, kai dėl afrikinio kiaulių maro šalyje sparčiai menksta kiaulininkystės ūkiai, o sveikesnė ir gera elninių gyvūnų mėsa neranda kelio į rinką, nes neturėdami adekvačios, lygiavertės gyvulininkystei paramos ūkininkai nerizikuoja į šią sritį investuoti, ja užsiimti.
Politikai bei Žemės ūkio ministerijos specialistai pripažino, kad nepagrįstai sumažintos ir akcizais neapmokestinamo dyzelino įsigijimo normos elnių augintojams. Galvijų ūkiams tam pačiam tikslui ir ta pačia technika šienaujamoms pievoms skiriama 4 kartus didesnės „žalio“ kuro norma nei elnių augintojams, nors ir vieni, ir kiti rinkai pateikia iš esmės mėsos produkciją.

Elnienai – „dvigubi standartai“

Pasak Gedimo Vaitiekūno, Elnių augintojų asociacijos prezidento, šiuo metu veterinarijos norminiai teisės aktai reikalauja, kad žvėriena būtų apdirbama bei produktai iš jos gaminami atskirai nuo kitų mėsos produktų, t. y. norint pagaminti tą patį mėsos patiekalą tik ne iš jautienos, o iš elnienos, skerdykloje, mėsos perdirbimo įmonėje ar viešojo maitinimo įstaigoje turi būti įrengta lygiagreti gamybos linija, naudojami atskiri technologiniai renginiai, įrankiai, patalpos ir t. t. Tokie reikalavimai žvėrienos produkciją brangina, gamintojams faktiškai reikia turėti dvigubai didesnę materialinę bazę tam pačiam kiekiui mėsos apdoroti ar produktams pagaminti. Todėl perdirbėjai nenori į šią sritį investuoti, ja užsiimti, o vartojimo rinkoje žvėrienos beveik nėra, šiek tiek jos importuojama iš kitų šalių.
Seimo komitetas įpareigojo žemės ūkio viceministrą išnagrinėti elnininkyste užsiimančių ūkininkų problemas, jų pageidavimus bei įvertinti kaimyninių šalių praktiką perdirbant bei gaminant žvėrienos produkciją. Kitam elnininkystei skirtam Kaimo reikalų komiteto posėdžiui, kuris vyks kovo 10 d., turi būti pateikta ataskaita, kas jau nuveikta, bei pasiūlyti sprendimus, kokie šiuo metu galiojantys įstatymai bei kiti teisės aktai turėtų būti keistini.

Ką darome ir ko reikia?

Elnių augintojų asociacijos prezidentas pakvietė asociacijai priklausančius bei jai dar nepriklausančius elninių žvėrių augintojus iki vasario 1 d. pateikti savo idėjas, pageidavimus ir siūlymus, o taip pat turimą informaciją iš partnerių užsienyje, elektroniniu paštu info@elniai.lt. Tai leistų bendradarbiavimui pritariančioms valdžios institucijoms pristatyti nuoseklią ir pagrįstą elnių augintojų poziciją, ja argumentuoti bei apginti ir taip pasiekti elnių augintojams palankių pokyčių vystant šią įdomią ir Europoje perspektyvią ūkio šaką.