Dėmėtasis elnias

Dėmėtasis elnias – elninių šeimos žinduolis. Dėmėtojo elnio ir kitų šios
genties gyvūnų bendri protėviai žinomi iš Europos ir Azijos ankstyvojo plioceno. Praeito
šimtmečio pradžioje dėmėtasis elnias buvo paplitęs Pietryčių Azijoje. Vėliau daugelyje
vietų jis buvo išnaikintas arba tapo labai retas, todėl pradėtas veisti aptvaruose. Į Lietuvą 24
dėmėtieji elniai pirmą kartą atvežti 1954 metais iš buvusios Sovietų Sąjungos Gorno Altaisko
srities Šabalino elnininkystės ūkio ir paleisti Dubravos miške netoli Kauno. Bėgant metams jų
skaičius pasiekė 60 – 70 elnių, o dar vėlesniais metais iki 1991 metų buvo registruojamas
pastovus šių žvėrių skaičius (apie 50 – 60 elnių).
Dėmėtieji elniai yra labai sėslūs gyvūnai, mėgstantys šiltą ir švelnų klimatą, ir
tikriausiai dėlto mūsų žiemos šiems gyvūnams yra per žvarbios, todėl laisvėje juos būtina gerai
prižiūrėti.
Dėl staigaus dėmėtųjų elnių nykimo XIX amžiaus pabaigoje sugauti žvėrys pradėti
specialiai veisti privačiuose ūkiuose.
Lietuvoje dėmėtųjų elnių auginimas aptvaruose buvo pradėtas tikintis parduoti pantus.
Tačiau apie elnių auginimą ir pantų paruošimą buvo žinoma labai nedaug, ir šios veiklos buvo
atsisakyta. Dabar dalis aptvaruose auginamų elnių yra sumedžiojami.