Elnių augintojų asociacija | Deer Farmer association

Apie mus

admin — Thu, 14 May 2026 10:19:47 +0000

Sveiki,

Taurusis elnias

admin — Sun, 28 Oct 2012 18:15:04 +0000

Taurusis elnias (lot. Cervus elaphus, ang. Red deer, vok. Rothirsch, rus. Ð±Ð»Ð°Ð³Ð¾Ñ€Ð¾Ð´Ð½Ñ‹Ð¹ Ð¾Ð»ÐµÐ½ÑŒ, lenk. JeleÅ„ szlachetny) vienas populiariausiÅ³ aptvaruose laikomÅ³ elniniÅ³ gyvÅ«nÅ³.

Taurusis elnias yra 4 pagal dydÄ¯ elniniÅ³ rÅ«Å¡is po bridÅ¾io, vapiÄio (Wapiti), ir zambaro (sambar) elnio. Tai atrajotojojas, valgantis maistÄ… dviem etapais. Europos taurieji elniai turi gana ilgÄ… plaukÄ…, palyginus su Azijos ir Å iaurÄ—s Amerikos giminaiÄiais.
Paprastai suaugÄ™ taurieji elniai yra 175-230 cm ilgio ir sveria nuo 160 iki 240 kg. PatelÄ—s yra 160-210 cm ilgio ir sveria nuo 120 iki 170 kg.
RudenÄ¯ visi tauriojo elnio porÅ«Å¡iai augin storesnÄ¯ kailÄ¯, kuris padeda apsisaugoti Å¾iemÄ…. RudenÄ¯ patinai taip pat augina karÄius ant kaklo.
SuaugÄ™ taurieji elniai paprastai lieka vienos lyties grupÄ—se didÅ¾iÄ…jÄ… metÅ³ dalÄ¯. Per rujÄ…, suaugÄ™ patinai konkuruoja pateliÅ³ baubdami ir kovodami tarpusavyje. Paprastai laimi daugiau patirties ir didesnius ragus turintis elnias. ElniÅ³ kovos dÄ—l pateliÅ³ kartais baigiasi suÅ¾alojimais ar net vieno jÅ³ mirtimi. Tauriojo elnio patinai per rujÄ… mauroja â€“ tai yra miÅ¡ke gyvenanÄiÅ³ elniÅ³ poÅ¾ymis ir tuo jie skiriasi nuo savo AmerikietiÅ¡ko giminaiÄio vapiÄio (wapiti). Patinas stengiasi iÅ¡aikyti savo suburtÄ… pateliÅ³ haremÄ… ir neatiduoti jo konkurentui.
Tauriojo elnio patelÄ—s pavasarÄ¯ paprastai atsiveda vienÄ…, retai du elniukus. Po dviejÅ³ savaiÄiÅ³ elniukai jau gali prisijungti prie bandos ir yra visiÅ¡kai atjunkomi po dviejÅ³ mÄ—nesiÅ³. Taurieji elniai gimsta dÄ—mÄ—tu kailiu kurÄ¯ pakeiÄia vasaros pabaigoje, paprastai pateliÅ³ gimsta daugiau negu patinÄ—liÅ³. Elniukai lieka su motinomis lieka apie metus, kol patelÄ—s veda naujÄ… vadÄ….
NelaisvÄ—je taurusis elnias gyvena iki 20 metÅ³, laukinÄ—je gamtoje vidutiniÅ¡kai iki 10 â€“ 13 metÅ³, esant palankesnÄ—ms sÄ…lygoms iki 15 metÅ³.
Taurieji elniai nelaisvÄ—je veisiami dÄ—l Ä¯vairiÅ³ prieÅ¾asÄiÅ³ â€“ dÄ—l groÅ¾io, mÄ—sos, medÅ¾ioklÄ—s ar ragÅ³. Elniena nÄ—ra plaÄiai vartojama palyginus su kita mÄ—sa, bet turi daugiau baltymÅ³ ir maÅ¾iau riebalÅ³ nei jautiena ar viÅ¡tiena, todÄ—l yra sveikesnÄ—.

Dovydo elnias

admin — Thu, 27 Jan 2011 10:52:01 +0000

Dovydo elnias (ang. PÃ¨re Davidâ€™s Deer,lot. Elaphurus davidianus) â€“ elniniÅ³ rÅ«Å¡is kilusi iÅ¡ Kinijos subtropikÅ³, todÄ—l mÄ—gsta drÄ—gnas, pelkÄ—tas vietas, tarp kanopÅ³ turi plÄ—vÄ™ kuri padeda vaikÅ¡tant per pelkes. LaisvÄ—je Dovydo elniai yra iÅ¡nykÄ™. PaskutinÄ— banda buvo Kinijos imperatoriaus soduose Å¡alia Pekina, bet per karÄ… buvo sunaikinta. Dovydo elniÅ³ populiacijÄ… buvo bandoma atstatyti iÅ¡ Ä¯ EuropÄ… atveÅ¾tÅ³ individÅ³. Dabar Dovydo elniai gyvena zoologijuos soduose ir aptvaruose, Lietuvoje jie taip pat auginami kelete aptvarÅ³.
Å is elnias ypatingas dar ir tuo, kad gerai Å¡eriamas per metus uÅ¾augina dvejus ragus â€“ normalius ragus kaip ir kiti elniniai Å¾vÄ—rys ir tarpinius kurie bÅ«na gerokai maÅ¾esni.

Dėmėtasis elnias

admin — Thu, 27 Jan 2011 09:06:05 +0000

DÄ—mÄ—tasis elnias â€“ elniniÅ³ Å¡eimos Å¾induolis. DÄ—mÄ—tojo elnio ir kitÅ³ Å¡ios
genties gyvÅ«nÅ³ bendri protÄ—viai Å¾inomi iÅ¡ Europos ir Azijos ankstyvojo plioceno. Praeito
Å¡imtmeÄio pradÅ¾ioje dÄ—mÄ—tasis elnias buvo paplitÄ™s PietryÄiÅ³ Azijoje. VÄ—liau daugelyje
vietÅ³ jis buvo iÅ¡naikintas arba tapo labai retas, todÄ—l pradÄ—tas veisti aptvaruose. Ä® LietuvÄ… 24
dÄ—mÄ—tieji elniai pirmÄ… kartÄ… atveÅ¾ti 1954 metais iÅ¡ buvusios SovietÅ³ SÄ…jungos Gorno Altaisko
srities Å abalino elnininkystÄ—s Å«kio ir paleisti Dubravos miÅ¡ke netoli Kauno. BÄ—gant metams jÅ³
skaiÄius pasiekÄ— 60 â€“ 70 elniÅ³, o dar vÄ—lesniais metais iki 1991 metÅ³ buvo registruojamas
pastovus Å¡iÅ³ Å¾vÄ—riÅ³ skaiÄius (apie 50 â€“ 60 elniÅ³).
DÄ—mÄ—tieji elniai yra labai sÄ—slÅ«s gyvÅ«nai, mÄ—gstantys Å¡iltÄ… ir Å¡velnÅ³ klimatÄ…, ir
tikriausiai dÄ—lto mÅ«sÅ³ Å¾iemos Å¡iems gyvÅ«nams yra per Å¾varbios, todÄ—l laisvÄ—je juos bÅ«tina gerai
priÅ¾iÅ«rÄ—ti.
DÄ—l staigaus dÄ—mÄ—tÅ³jÅ³ elniÅ³ nykimo XIX amÅ¾iaus pabaigoje sugauti Å¾vÄ—rys pradÄ—ti
specialiai veisti privaÄiuose Å«kiuose.
Lietuvoje dÄ—mÄ—tÅ³jÅ³ elniÅ³ auginimas aptvaruose buvo pradÄ—tas tikintis parduoti pantus.
TaÄiau apie elniÅ³ auginimÄ… ir pantÅ³ paruoÅ¡imÄ… buvo Å¾inoma labai nedaug, ir Å¡ios veiklos buvo
atsisakyta. Dabar dalis aptvaruose auginamÅ³ elniÅ³ yra sumedÅ¾iojami.

Danielius

admin — Thu, 27 Jan 2011 08:22:41 +0000

Danielius â€“ elniniÅ³ Å¡eimos Å¾induolis, panaÅ¡us Ä¯ dÄ—mÄ—tÄ…jÄ¯ elniÄ…. Nuo senÅ³
laikÅ³ Ä¯vairiuose Europos kraÅ¡tuose danieliai pusiau nelaisvÄ—s sÄ…lygomis veisiami parkuose kaip
dekoratyviniai Å¾vÄ—rys, taip pat medÅ¾ioklei skirtuose miÅ¡kuose.
Danieliaus kilmÄ— iki Å¡iol nÄ—ra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Artimos jam rÅ«Å¡ys Europoje ir Azijoje
Å¾inomos iÅ¡ pleistoceno laikÅ³. NatÅ«ralus danieliaus arealas apima VidurÅ¾emio jÅ«ros kraÅ¡tus ir dalÄ¯
maÅ¾osios Azijos. Dabar Å¡is Å¾vÄ—ris paplitÄ™s CentrinÄ—je, PietÅ³, VakarÅ³ ir iÅ¡ dalies RytÅ³ Europoje,
Ä¯skaitant Skandinavijos pusiasalio pietinÄ™ dalÄ¯, AnglijÄ… bei AirijÄ…, Å iaurÄ—s Afrikoje, MaÅ¾ojoje
Azijoje, taip pat aklimatizuotas JAV, Kuboje, ÄŒilÄ—je, Lietuvoje ir daugelyje kitÅ³ valstybiÅ³.
Europoje iÅ¡ viso dabar gyvena apie 130 tÅ«kst. danieliÅ³.
Lietuvoje danieliai pradÄ—ti aklimatizuoti dar XVIII amÅ¾iuje. FeodalÅ³ medÅ¾ioklÄ—s
miÅ¡kuose danieliai bÅ«davo veisiami, medÅ¾iojami ir vertinami kaip Ä¯domÅ«s
medÅ¾iojamieji Å¾vÄ—rys.
1976 â€“ 1977 metais danieliai Ä¯ MarijampolÄ—s ir Å ilutÄ—s rajonus buvo atveÅ¾ti iÅ¡
ÄŒekoslovakijos, Vengrijos, Vokietijos ir Askanija Novos rezervato (Ukraina). MarijampolÄ—s
rajone esantis aptvaras buvo nedidelis (4,5 ha), todÄ—l Äia laikomiems danieliams pradÄ—jus
sÄ—kmingai veistis ir baiminantis, kad Å¾vÄ—rys per daug neprijunktÅ³ prie Å¾moniÅ³, po pusantrÅ³ metÅ³
jie buvo iÅ¡leisti Ä¯ laisvÄ™. Tokiu bÅ«du danieliai sÄ—kmingai iÅ¡plito po kitus miÅ¡kus.
Dideli aptvarai (210 â€“ 220 ha) 1990 â€“ 1995 metais buvo Ä¯rengti KlaipÄ—dos, Kretingos ir
Kauno rajonuose, kuriuose kartu su dÄ—mÄ—taisiais elniais buvo laikomi ir danieliai. Per pastarÄ…jÄ¯
deÅ¡imtmetÄ¯ nemaÅ¾ai aptvarÅ³, priklausanÄiÅ³ MedÅ¾iotojÅ³ ir Å½vejÅ³ draugijai, valstybiniams
medÅ¾ioklÄ—s Å«kiams bei miÅ¡kÅ³ urÄ—dijoms, buvo iÅ¡ardyti, o juose gyvenÄ™ Å¾vÄ—rys pabÄ—go Ä¯ laisvÄ™.
2001 metais Lietuvoje uÅ¾registruoti 468 laisvÄ—je gyvenantys danieliai.